- žiobris
- 2 žióbris sm. (1) K, K.Būg, Rtr, RŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, DŽ1, žiobrỹs (3) K, Jn(Kv), Š, Rtr, DŽ, NdŽ, DrskŽ, (4) NdŽ; Sut, N, Mt, E, L zool. karpinių šeimos verslinė jūrų žuvis, nugaroje turinti nežvynuotą vagelę, neršianti upėse (Vimba vimba): Su ta [meškere] pasigauna tik vien žióbris, daugiau nieko LKT192(Zp). Žióbrį dabar Nemune jau sunkiai sugausi – prapuolė Vl. Žiobrių̃ menkai bėr – nebipareita Rsn. Žióbris pavasarį gerai kimba ant avižų PnmŽ. Žióbriai neršia, tai gerai kimba Jrb. Žióbriai visi vienokiai – nėra nė didelių, nė mažų Smln. Žiobriaĩ skani, riebi NmŽ. Žiobrỹs gardi žuvis, tik dar̃ jų maža Vlk. Žiobrỹs labai su kaulais – spjaudais spjaudais! Drsk. Žióbris tura daug ašakų Klp. Kepdavo žióbrius ant laužo i parduodavo Pžrl. Žióbrius bačko[je] rūkyt reikėjo už uodegų [pakabintus] PnmŽ. ^ Ko žiopsi kaip žióbris Gl. Sudžiūvęs kaip žióbris J. Karvė pareina iš ganyklos kaip žióbris parkritusi J. Mergaitė sudžiūvus kaip žiobriùkas Snt. Išalkęs kaip žiobris LMD(I). Kūdas kai žióbris Šmk. To vaiko burna kai žióbris: jo tik ketvirta dalis tėr – sudžiūvęs Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.